Judantys peizažai sukelia mintis...Jų ivairovė verčia tavo smegenis šėlioti...Ir tik 35 gramai šlovės gali pakeisti viską...Tik 35 gramai geltono smėlio gali padaryti tavo paniurusį pasauli šviesiu ir tu vel gali pamatyti kaip gražiai šviečia saulė ir čiulba paukšteliai... tik 35 gramai šlovės tai viskas ko man reikia ir ko as noriu...

Kartais paziurejus koki filma kur meile liejasi per krastus taip ir norisi parasyt meiles istorija
kuri turetu tesini kuri nesibaigtu ir visa laika galetu tokie patys nevykeliai kaip kaikurie zmones arba tokie patys svajotojai...nors kelioms valandoms per diena isijausti i vadmeni vieno is aktoriu ir bandyti pajausti ka veikia ju personazai....filmuose viskas taip idealu nevykeliai arba uzmirstieji visada gauna ko nusipelne....blogis visada pralaimi... ir atrodo kad pasaulyje vyrauja tik geris ...
todel daugumai amerika yra svajoniu salis... o istikruju taip juk nera tj jokia svajoniu salis ...tik nuobodybes kalnas jei gyveni ne majamyje ar netoli holivudo...
Niekada ten nebuvau bet kazkodel uzpludo sios mintys...nzn net kodel rasau juk nejauciu jokio ikvepimo bet zodziai tiesiog liejasi laisvai taip pat laisvai kaip ir mintys... Gyvenimas nera dziaugsmo kupinas ir kaip jau daugeliuj pavyko ishsiaiskinti daugiau tenka kenteti nei dziaugtis gyvenime... na dar yra viena nisa kurioje pasislepe gyvena o gal geriau iskart daiktus vadinti tikrais vardais ... egzistuoja zmones kurie neturi tikslu jiems yra gerai taip kaip yra... o ar jus kada susimastet kodel jiems yra gerai kaip yra?Manau kad jie bijo svajoti ir tureti tikslu nes yra skaudu kai negali ivykdyti savo guyvenimo plano ar pasiekti tikslo jiems atrodo daug geriau sedeti savo saugioje aplinkoje ir nedaryti nieko... as nebusiu vienas is ju as turiu tiksla ir jo sieksiu... Sieksiu todel kad nustojame klysti tada kai igauname pakankamai patirties o patirtis atsiranda gyvenant... stengiantis is gyvenimo gauti viska kas galima... jei egzistuoji tj reiskia negyveni tj reiskia tu klysti kiekviea karta kazka darydamas... Ar tu tikrai nori kad tavo gyvenimas butu klaida? as manau kad klaidas reikia vertinti kaip paskata kazka pasiekti... Noredamas irodyti kad tavo klaida yra kazko verta turi parodyti kad tu esi vertas kad toje vietoje kur padarej klaida kita karta jos nebepadarysi jau busi pasimokes ir praeisi ta klaida tarsi jos isvis neymanoma padaryti ...nes tu motyvuosi save gyventi...Istikruju klaidos turetu buti motyvacija gyventio motyvacija tobulet ir siekti tobulybes nes juk kazkur galima pasiekti ja nesakau kad viskas gali buti tobula bet mes galime susikurti savo tobula pasauli kuris kitiems atrodys netgi labai klaidingas taciau jums jis bus tobuulas...tobulybe yra labai asmeniskas dalykas mano manymu... garantuoju kad dauguma jusu turi tobulas svajones tobulus planus ..bet pirmiausiai paklauskite saves ar jus galite buti tobulai ryztingas juos pasiekti?
Ar galesite paaukoti viska del savo svajones? jei taip tai tada pirmyn jei ne tj jus beveik neturite sansu jos pasiekti...jus turite buti garantuotas tuo ka darote tj juk jusu ateitis... kiekvienas jusu poelgis t.y. jusu ateities kurimas jus negalite niekaip jos sustabdyti ar pakeisti nes ji priklauso nuo kiekvienos jusu gyvenimo sekundes nuo kiekvieno pasakyto zodzio nuo kiekvienos jusu mineties netgi nuo kiekvieno pamatyto vazdo...Gali buti kad jus vaziuosite automobiliu ir pamatysite tranzuojanti zmogu sustosite ji pavesti ar ne? Sustojes jus rizikuojate kazka praleisti... kazko nepamatyti arba atvirksciai puse sugaistos minutes gali jum suteikti pranasuma ...jus galite isvengti avarijos sekancioje sankryzoje ar sutikti sena drauga paleisdamas pakeleivi... Viskas priklauso nuo musu pasirinkimu... as nzn kokiuos juos reikia daryti bet zinau jog reikia tiketi tuo ka daraj ir daryti tai ka nori ir liepia tavo nuojauta ...zinau kad tai visada iseina i nauda netgi jei tenka skaudziu pamoku.... tu jas ismoksti...pats...be niekeno pagalbos... as noriu klysti pats ir mokytis is savo klaidu...ir nuo siandien as taip ir darysiu... siandien yra ta diena kai as pradesiu buti savimi ir to nebijoti... as esu Martynas-Jonas Jonavicius ir siandien as tapau savimi....Dabar yra keturios valandos ryto ir as neseniai pabudau su mintimi kad man reikia rasyti taigi parasiau sita nedideli samprotavima kad padeciau sau ir kitiems ... Bukite tuo kuo esate ir nesislepkite pasaulis priima mus visus tokius kokie esame...nesvarbu jis draugiskas ar atsiaurus jis mus priima tokiais kokie mes esame....Irodykime savo verte budami savimi nes niekada jos neirodysime slepdamiesi po kauke... Mano gyvenime svarbiausias dalykas yra seima nezmoniskai juos myliu jie mano varomoji jega stengiuosi del ju ir del saves... jie mano gyvenimo kalviai ankstyvajame laikotarpyje ir as jiems esu uz tai dekingas...nes jie mane padare zmogumi kokiu as esu dabar.....

kasdiena myleti ir nekest sunkus darbas... Kasdiena galetis saves negerai...Bet negerai ir kai jauti kad turi tik virtualius draugus seima ir mergina... Virtuali meileir virtuali neapykanta... virtualus pykciai...Virtualus barniai virtualus nesusipratimai netgi jausmai galu gale virsta virtualiais.... kompiuteris tampa geriausiu draugu jis vienintelis nera virtualiame pasaulyje...jis vieninntelis visada su tavim ar liudna ar linksma ir jis vienintelis zino apie tave beveik viska zino ir mato kada tu verki girdi visus pasnekesius, barnius pykcius ir mato visaka ir girdi viska... Jei tai butu zmogus tj suprastu mane geriausiai nes zinotu apie mane daugiausiai...
Klausimas kaip sekasi? uzkniso negyvai...kaip gali sektis kitaip jei kiekviena diena tokia pati jos yra kokiu 7 skirtingu tipu ir jau kartojasi daugiau nei puse metu...  kiekviena diena barniai atsiprasymai atsiminimai apie tai ka turejau ir mintis kad dabar realiai nieko nebeturiu baime prarast dar daugiau nei praradau...baime buti iskaudintam ir pats skaudinu save kasdien kvailom mintim ir kvailom svajonem kurios tikriausiai niekada neissipildys ...kurios ateityje tik padarys mano gyvenima sunkesni...geriau gyventi be svajoniu nes tada neturi ka sugriauti geriau gyventi be meiles nes tada atsikratysi daug skausmo geriau gyventi  be draugu  nes tada nebeturesi del ju problemu nereiks niekam padet aisku ir tau niekas nepades bet tada pats prasimusi... Geriau lyst i sikna be muilo nei tureti tvirta nuomone nes tada daugiau pasieksi...visi zinos kad tu nieksas bet vaidins kad tave gerbia.... Kartais jauciu kaip nuvaziuoja stogas pradedu galvot kaip beprotis kuris gali viskam padaryti gala netgi sau paciam...Kartais tiesiog norisi pasiimt lazda ir trenkt daug kartu trenkt kad ishsiliet nes kitur nera kur...Gal reikia kazko naujo o gal reikai susigrazint kazka seno gal reikia bekt kurnors iki tol kol nukrisi ir nebegalesi pajudet nes nebus jegu gal norimas rezultatas nepasiekiamas? gal jausmu nera siam gyvenime yra tik pomegiai ir pripratimas? gal mane laimingu gali padaryti tik pinigai gal tik jaustis kazkam reikalingu... pabreziu jaustis o ne zinoti... gal as niekada nesijauciau reikalingas gal visada jauciausi kaip suniuj penkta koja... gal mano gyvenimas istikruju apgailetinas... gal as patekau ne y ta vieta ne tuo laiku... gal siaip as tik traukiu nelaimes gal as esu nelaime?
galbut man reikia kazko ko as negaliu gauti galas noriu to ko dar niekas neturi? as noriu but pirmas pirmas ten kur visi mane zinotu pirmas be isimciu ir be jokiu pasiteisinimu pirmas betkokia kaina... geriausias sunus, geriausias vaikinas, geriausias vairuotojas kieciausias is visu kieciausiu... gal tai buvo manosvajones kurios zlugo, kurios atnese man skausma kadangi as ju negaliu ispildyti...gal asbuvau priprates bent keliose is siu sriciu jaustis geriausiu, o gal dabar kai visa tai subiro y sipulius ir liko tik neissipildziusios svajones...galdabar mane tai skandina traukia y bedugne kur kasdien jauciuosi vis didesniu pamiseliu kur viskas ka pajimu y rankas luzta ar duzta kur as darausi vaiksciojanti nelaime ir ne tik sau nesu tas nelaimes ir kitiems... Jausdamasis blogai priverciu blogai pasijusti kitus as to nenoriu bet taip nutinka dazniausiai kai man liudna nuliudinu kitus.... Bet jau kuri laika man skauda siela jei tokia zmogus turi ji mane smaugia is vidaus as noriu dar truputy gryno savo tevynes oro as dar noriu zvilgsnio i naktini savo miesta y ta kuris man visada nakti atrodo graziausias kai nieko nera aplinkuj kai jis tuscias tada gali atrasti rysy su juo ir vaziuoti jo gatvemis nakti yra taip nuostabu... pasijauti kazkuo svarbesniu uz kitus nes dabar tu vienas is nedaugelio vaziuoji tomis blyskiai apsviestomis gatvemis.... nezinau kodel bet nakti as jauciuosi geriausiai man patinka naktis ji visada tylesne nei diena bet gali isgirsti daug daugiau ...nakties garsas yra kitoks jis turi savita paslapty tamsoje paskestantys vaizdai patys graziausi nakties oras grynesnis nei dienos nakti visi ilsisi ir tu gali vienas  is nedaugelio kitu megautis pasauliu...nes dauguma zmoniu kurie nemiega nakti... jie turi kazkokiu problemu kurios jiems neleidzia miegoti arba turi nebaigtu darbu... as nemiegu nakti nes tada matau kitoki pasauli jis turi tai kas mane traukia vakaras ramus ant piliakalnio leidziantis saulej arba pavakare kopose kai saule leidziasi dauguma zmoniu pasiziuri si iviki ir eina toliau su savo problemomis.. Kai kurie ir matydami stebukla nenustoja galvoti apie problemas... ar kada pagalvojote kaip grazu ne pats saulelydis ir sauletekis o nakties ir dienos kaita? tai yra nuostabu juk pasaulis tampa visiskai kitoks negali matyti tu paciu stebuklu dienoje ir tamsoje daznaiusiai tas kas diena atrodo yprasta nakti atrodo milijonus kartu nuostabiau o kas nakti atrodo iprasta diena gali atrodyti kaip stebuklas... Ar kada nors buvo jums taip kad vaziuotumete keliu ir pamatytumete lietu... taciausustoje pasigrozet suprastumete kad matote lietu priekyje saves bent ant jusu dar nelija nes virs jusu dar neatplauke debesys... man tai buvo vienas is nuostabiausiu dalyku kuriuos maciau...daznas net nesusimastytu kad tai gali graziai atrodyti bet man tai grzu as tuo galeciau geretis ir geretis kai gali nubegti ar nueiti i ta puse kur lietus ir po keliu akimirku buti kitoje puseje kurioje nelyja... Dar man labai patinka rukas...as atsimenu kaip su savo dede Albertu vaziavome y Prancuzija taip nuostabu buvo pirmakarta gyvenime pamatyti ruka toki tirsta per kuri nieko nesimato kuris atrodo kaip dumu kamuolys ir nera vientisas tai buvotarsi tie pilki debesys prie pat zemes.... Graziu dalyku kartais gali pamatyt aplink save taciau reikia ziureti reikia matyti... Pavyzdziuj lietus ir rukas gali sukelti priesingus jausmus kitiems zmonems taciau jei paziuresi idemiai visuose reiskiniuose galimma izvelgti kazka grzaus... Dazniausia zmones nemegsta arba bijo zaibo... taciau  jo atvaizdu pilna visur tikiu kad kiekvienas savo namuose turi zaibo atvaizda... bent jau elektros skydineje... Ugnis dave daug gero musu zmonijai taciau joje daug ir sunaikino, ugnis blogo zmogaus rankose gali virsti i baisia katastrofa... taciau ir geras zmogus gali sukelti katastrofa nesaugiai elgdamasis su ugnimi.... Vanduo musu zmonijos gyvybes saltinis be vandens zmogus negaletu egzistuoti taciau tai mums netrukdo tersti ezerus sulinius upelius ...jura... visa pasaulio gerove priklauso nuo musu paciu taciau man atrodo kad siu dienu zmones vadovaujasi kazkieno pasakytais zodziais   "Mano amziuj uzteks,- o po manes kad ir tvanas... " kas linki blogo savo vaikams? o kas linki blogo savo anukams proanukiams?| Galiu atsakyti i si klausima MES VISI...mes visi to nesuprasdami ir nesuvokdami kenkiame visiem kas ruosiasi gyventi zemeje ateityje... mes turim aplinkos apsaugos sistema ir organizacijas tik tam kad pabaiga1 neyvyktu per daug greitai kad mes perdaug greitai nesunaikintumeme zemes kad musu amziuj uztektu...

Tas nuostabus vakaras kai jauciausi esas tik su tavimi...man jis visada isliks stebuklingas nes ta vieninteli vakara as buvau del taves...ta didele selstanti minia man nerupejo nes as kaip tas geltonos plunksnos virtuozas maciau tik tave...jauciau tave salia...galbut netaip stipriai kaip norejau bet jauciau.... pasakiskas jausmas uzgniauziantis kvapa kuri dar ir dabar jauciu pagalvojes apie ta vakara...nakti po truputelikeite rytas kilo saule ir mes jos ejome pasitikti... mes ja pasitikome tik jau nebetaip arti kaip is pradziu...Vistiek ikigyvenimo pabaigos as atminsiu musu soki kuri kartojome viena po kito... kai buvome sokio sukuryje as norejau kad tos akimirkos niekada nesibaigtu nes mes buvoome taip arti ir abu tokie laimingi... Tai buvo isleistuves mano paprasto gyvenimo isleistuves... nemazai laiko praejo nuo tos akimirkos...mano gyvenimas labai pasikeite pasikeite mano vidinis pasaulis...pasikeiciau as vizualiai nebesu toks koks buvau bet vienas dalykas kazkodel nesikeicia tu man vis dar esi tokia pat patraukli...tavo akys tarsi jura kurioje noreciau paskesti... tavo sypsenos ir juokoman niekas neatstos nes tik kartu su tavimi galiu juoktis ir sypsotis is sirdies...gal ir kvaila bet kai keletuj savaiciu bandau paslepti mintis apie tave as tave sapnuoju naktimis...kaip visada pacia nuostabiausia drage kuri tikriausiai visada ir liks tiesiog drauge...