Vakaro vėsa

Tas nuostabus vakaras kai jauciausi esas tik su tavimi...man jis visada isliks stebuklingas nes ta vieninteli vakara as buvau del taves...ta didele selstanti minia man nerupejo nes as kaip tas geltonos plunksnos virtuozas maciau tik tave...jauciau tave salia...galbut netaip stipriai kaip norejau bet jauciau.... pasakiskas jausmas uzgniauziantis kvapa kuri dar ir dabar jauciu pagalvojes apie ta vakara...nakti po truputelikeite rytas kilo saule ir mes jos ejome pasitikti... mes ja pasitikome tik jau nebetaip arti kaip is pradziu...Vistiek ikigyvenimo pabaigos as atminsiu musu soki kuri kartojome viena po kito... kai buvome sokio sukuryje as norejau kad tos akimirkos niekada nesibaigtu nes mes buvoome taip arti ir abu tokie laimingi... Tai buvo isleistuves mano paprasto gyvenimo isleistuves... nemazai laiko praejo nuo tos akimirkos...mano gyvenimas labai pasikeite pasikeite mano vidinis pasaulis...pasikeiciau as vizualiai nebesu toks koks buvau bet vienas dalykas kazkodel nesikeicia tu man vis dar esi tokia pat patraukli...tavo akys tarsi jura kurioje noreciau paskesti... tavo sypsenos ir juokoman niekas neatstos nes tik kartu su tavimi galiu juoktis ir sypsotis is sirdies...gal ir kvaila bet kai keletuj savaiciu bandau paslepti mintis apie tave as tave sapnuoju naktimis...kaip visada pacia nuostabiausia drage kuri tikriausiai visada ir liks tiesiog drauge...